Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra pusiausvyra, kurią sukuriame derindami savo darbinį ir asmeninį/šeimos gyvenimą.

Moterims dažnai sunkiau derinti darbo ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimus, nes paprastai jos ne tik dirba, bet ir turi daug pareigų namuose, pavyzdžiui, valyti, gaminti maistą, rūpintis vaikais, pagyvenusiais ar neįgaliais žmonėmis. Tokios situacijos gali sukelti daug streso. Išeitis gali būti namų ruošos pasidalijimas su sutuoktiniu/partneriu. Jei vyras prisiima pusę atsakomybės namuose, tai suteikia moteriai galimybę gerai atlikti savo darbą ir taip pat rasti laiko poilsiui.

Moterys mažiau laiko praleidžia samdomame darbe (todėl dažniau nei vyrai dirba ne pilnu etatu), bet daugiau valandų skiria neapmokamam darbui (rūpinasi namais ir vaikais kitais šeimos nariais). Tai daro įtaką moterų karjeros pasirinkimui ir riboja moterų galimybes kilti karjeros laiptais ir uždirbti daugiau. Vaiko priežiūros atostogų pasidalijimas (kai tiek vyrai, tiek moterys kažkiek laiko praleidžia nedirbdami, o skiria vaikų priežiūrai), geresnės valstybės finansuojamos vaiko priežiūros paslaugos ir lankstus darbo grafikas gali padėti moterims pasiekti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Moterys, kurioms dažniausiai tenka subalansuoti apmokamą darbą pilnu etatu ir neapmokamą darbą namuose, yra labiau linkusios perdegti, pervargti ar jausti, kad joms nesiseka darbe ir jos nėra geros motinos nes neturi laiko ir jėgų gerai atlikti visas pareigas.

Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemonių įgyvendinimas yra labai svarbus moterims siekiant pažangos karjeroje, kadangi yra įprasta, jog moterų pareiga yra rūpintis šeimos nariais.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, siekianti gerinti galimybes turėti šeimos atostogas bei lanksčias darbo sąlygas, Europos Sąjungoje įsigaliojo 2019 m. rugpjūčio 1-ą dieną.

Ši direktyva nustato teisinių priemonių rinkinį, siekiant modernizuoti esamas ES teisines ir politines sistemas. Šių teisinių priemonių tikslas – pagerinti tėvų bei prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybes, skatinti vienodesnes galimybes vyrams ir moterims išeiti vaiko priežiūros atostogų, spręsti nepakankamą moterų atstovavimą darbo rinkoje.

Pagrindinės direktyvos priemonės:

• Tėvystės atostogos: tėvas galės gauti bent 10 darbo dienų atostogas, imamas apytikriai vaiko gimimo laikotarpiu. Išmokos už tėvystės atostogas turi būti lygiavertės nacionalinių nedarbingumo dėl ligos išmokų dydžiui.
• Užtikrinti, kad du iš keturių vaiko priežiūros atostogų mėnesių būtų neperleistini kitam iš tėvų ir yra apmokami. Išmokos dydį nustatys valstybės narės;
• Prižiūrinčiojo asmens atostogos - atostogos, suteikiamos darbuotojams, prižiūrintiems artimuosius. Prižiūrintieji asmenys tokiai priežiūrai galės gauti penkių darbo dienų atostogas per metus.
• Prižiūrinčių asmenų ir dirbančių tėvų, auginančių vaikus iki 8 metų, teisė prašyti lanksčių darbo sąlygų.

Šios direktyvos tikslas yra ne tik padėti užtikrinti tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, bet ir paskatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje bei prisidėti prie ekonominio stabilumo šeimose.

Siekiant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, svarbu suteikti galimybes naudotis įperkamomis ir aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugomis. Tačiau reikia rūpintis ne tik vaikais.

ES senėjimo ir negalios rodikliai kyla, dėl to atsiranda ilgalaikių priežiūros paslaugų paklausa senyvo amžiaus ir negalią turintiems asmenims. Priešpensinio amžiaus moterys atlieka didžiąją dalį neformalių ilgalaikių priežiūros paslaugų ES. Reikšmingas skirtumas pastebimas 50-65 m. amžiaus grupėje: 21% moterų ir 11% vyrų bent kelis kartus savaitėje rūpinasi vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais žmonėmis.

Darbo ir asmeninio gyvenimo priemonės, kurias galėtų taikyti darbdaviai, švietimo organizacijos, siekiant skatinti moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje

Darbdaviai ir švietimo organizacijos gali taikyti šias priemones, skirtas remti vaikų priežiūrą ir skatinti moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje:

• Prie įmonės steigti vaikų darželius ar dienos centrus.
• Atlikti rizikos įvertinimą, susijusį su maitinančių motinų ar jų vaikų saugumu dėl darbo sąlygų ar darbo valandų.
• Siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą po pamokų, įrengti kambarį, kuriame vaikai galėtų atlikti namų darbus.
• Teikti pagalbą mokyklinių atostogų metu ir vaikų darželių uždarymo laikotarpiu (organizuoti stovyklas, trumpalaikę vaikų priežiūrą).
• Teikti konsultavimo paslaugas tėvams.
• Teikti finansinę paramą tėvams.

Priemonės, skirtos remti senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų priežiūrą, kurias galėtų taikyti darbdaviai ir švietimo organizacijos:

• Numatyti galimybę suteikti papildomas atostogas darbuotojams, kuriems iškilo sunkumų, dėl darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimo (pavyzdžiui, skubios priežiūros atveju).
• Darbuotojams, kurie prižiūri šeimos narius, suteikti galimybę išeiti ilgalaikių atostogų su galimybe palaikyti ryšį ir grįžti į darbą. Tai gali apimti tam tikrą finansinę paramą.
• Darbas ne visą darbo dieną (sumažinus valandas) su galimybe grįžti į pilną darbo dieną.
• Lankstus darbo laiko taikymas tiek visą, tiek ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams (išskirstytos darbo valandos, “suspaustos” darbo valandos, keitimasis pamainomis).
• Darbas iš namų (nuotolinis darbas).

Lankstus darbo organizavimas

Viena iš labiausiai taikomų priemonių, siekiant derinti darbo ir asmeninius įsipareigojimus, yra lankstus darbo laikas. Įprasti lankstaus darbo organizavimo būdai yra šie:

• Laisvas darbo dienos grafikas: kiekvieną dieną darbuotojas gali pats pasirinkti laiką darbo dienos pradžiai, pabaigai bei pertraukoms. Viršvalandžiai arba trūkumas gali būti perkeliami.
• Išskirstytos darbo valandos: darbo pamainomis sistema, kai tam tikru laikotarpiu darbuotojų darbo pradžios ir pabaigos laikas skiriasi, sudarant galimybę darbuotojams dirbti skirtingu metu (pvz. ilgesnis darbo laikas, darbas savaitėmis, pamainos kas antrą dieną ir pan.). Dvi galimybės:
  • darbo laiką suplanuoja darbdavys arba vadovas;
  • darbo laikas derinamas su darbdaviu, o toliau savarankiškai reguliuojamas pačių darbuotojų darbo vietoje.
• “Suspaustos” darbo valandos: šiuo susitarimu įprastinis darbo dienų skaičius per savaitę gali būti sumažintas: galima pasiimti laisvą dieną kiekvieną savaitę, kas dvi savaites ar pusę laisvos dienos kiekvieną savaitę, pradėti dirbti anksčiau ir baigti vėliau kitomis dienomis. Bendras darbo valandų skaičius išlieka tas pats.
• Metinės darbo valandos/apibrėžtos poilsio dienos: darbo valandos paskirstomos metams, o ne savaitei, taip pat atsižvelgiant į veiklos intensyvumą ar paklausą.
  • Pirmas tipas: darbo valandos paskirstomos metams, o ne savaitei. Darbo laikas dalinamas į pagrindines darbo valandas, kurias būtina atidirbti per savaitę, bei į išskirstytas darbo valandas, kurias galima atidirbti esant didžiausiam apkrovimui ar pagal pageidavimą.
  • Antrasis tipas: susitariama dėl ilgesnio darbo laiko esant didžiausiam apkrovimui ar būtinybei pagal verslo pobūdį. Šios papildomos valandos yra žymimos ir vėliau, esant mažesniam apkrovimui darbe, galima pasiimti apmokamas atostogas.
• Darbo pasidalinimas: vienam žmogui skirtas darbo užduotis atlieka keli darbuotojai.
  • Pilnas etatas padalinamas dviems panašios kompetencijos darbuotojams darbui nepilną darbo dieną.
• Darbas namuose arba nuotoliniu būdu: darbuotojui sudaromos galimybės dirbti namie, naudojant tam reikalingus įrenginius (kompiuterį).
• Darbas nepilną darbo dieną: darbuotojas dirba trumpesnę darbo dieną arba darbo savaitę nei įprasta. Nepilna darbo diena gali būti organizuojama įvairiai:
  • Nustatytos darbo valandos darbo dienai.
  • Kiti nustatyti darbo laikotarpiai.
  • Lankstus darbo laikas pagal pageidavimą.
  • Susitarimas dėl nepilnos darbo dienos gali būti rengiamas individualiai arba kolektyvinių derybų būdu.